Rugsėjo pirmojo sekmadienio Evangelija mums primena, kad pirmiausia mūsų gyvenime turi būti Dievas, o visa kita – tik po to. Evangelija iškelia tam tikras sąlygas tam, kas nori būti dangaus karalystės žmogumi: ne šeima ar giminės reikalai, ne turtas ir nuosavybės troškimas, net ne mano gyvybė ir visas gyvenimas, svajonės bei troškimai. Pirmiausia mano gyvenime turi būti Dievas ir Jo valios vykdymas.
Jėzus savo palyginime apie bokšto statytoją, kuris prieš darbą turi gerai pasiskaičiuoti, ar įstengs užbaigti ir neapsijuoks prieš žmones, primena, kad pasiryžimas sekti Jėzų turi būti ne karšta galva priimtas, bet gerai pamatuotas, suprastas ir įsisąmonintas kaip pati svarbiausia žmogaus išganymo ir amžinybės paslaptis.
Tie, kas pirmoje vietoje rinkosi žemės gėrybes, o dvasinius gyvenimo pradus atidėliojo vėlesniems laikams, dažnai turi pjauti liūdną derlių. Štai žmogus kaupė turtus, platino kluonus ir vis galvojo, kaip visa tai padauginti, bet jo mylima žmona pradeda sirgti sunkiausiomis ligomis, o vaikai, kurių dvasinė gyvenimo kelrodė žvaigždė buvo tik turtų gausa ir puikybė, vienas po kito nueina klaidingais gyvenimo keliais. Tada susimąstęs turtuolis supranta, kad sukaupta daug, bet lyg kaip ir nėra kam viso to palikti. Štai kas nutinka, kai žmogus pirmoje vietoje pastato medžiaginius, taip greitai praeinančius šio pasaulio džiaugsmus, o ne Dievą. O juk sena išmintis byloja, jei Dievas žmogaus gyvenime yra pirmoje vietoje, tada ir visa kita yra savo vietoje.
O juk iš tiesų Jėzaus visko išsižadėjimo taisyklė yra tik kelio pradžia į pilnatvę, žmogišką darną ir tvirtus amžinojo gyvenimo pamatus.
Kun. Egidijus ARNAŠIUS
Airija
